Stebuklų yra tiek, kiek sugebame jų pamatyti

2018 m. vasario 25 d. 22:08, Komentarų nėra

Knygos ,,Fėjų muzika,, viršelis

Vis galvoju, kaip papasakoti apie knygos “Fėjų muzika“ atsiradimą? Jos kelias nuo pat pradžių kažkoks mistiškas, kartais net atrodo, kad ją kurti pradėjau ne aš, o pagrindinė herojė, ypatinga mergaitė smuikininkė Agnė. Gali būti, kad viskas prasidėjo net man dar nieko neįtariant, tada, kai po vieno koncerto smuikininkė Agnė dovanų gavo vieną iš mano knygų apie fėjas. Ją perskaičiusi su draugėmis atvyko į fėjų slėnį, kur visus norinčius kviečiau apsilankyti ir susipažinti su knygų herojais. Žinoma ji su savimi atsivežė ir smuiką.

Tą akimirką, kai Agnė ir keli kiti talentingi vaikučiai išsitraukė smuikelius ir užgrojo, fėjų slėnyje kažkas atsitiko. Kažkaip ypatingai suošė miškas, o smuiko garsai taip tiko fėjoms, kad mane persmelkė dar nepatirtas jausmas. Kai atsisveikindama per pečius apkabinau Agnę, pajutau, kad mudvi dar pasimatysime. Pradėjau domėtis Agnutės muzikine veikla ir pajutau tarsi kažkas mano galvoje ėmė dėlioti pasaką...

iliustracija iš knygos " Fėjų muzika''

Išsikėliau sau nerealius planus, bet labai aiškiai žinojau ir net mačiau, kaip viskas galėtų atrodyti. O jei vaizduotė gali tai pamatyti, gal įmanoma tą ir iš tikrųjų sukurti? Be to, Agnė turi šaunų broliuką, kuris, pamaniau, būtų tiesiog tobulas jos kompanionas pasakoje. Netikėtai, šalia atsirado ir jos draugė Marija. Taip gimė istorija apie vaikus, kurie patenka į paslaptingą fėjų slėnį

Istorija „susikūrė“, reikėjo apie idėją papasakoti Agnės, Gabrieliaus ir Marijos tėveliams ir... laukti. Jie pagalvojo, pasitarė su vaikais ir visi kartu pradėjome ilgą kelionę.

Iliustracija iš knygos '' Fėjų muzika''

Fotosesijų metu suvaldyti vaikus, pasirodo, nėra taip lengva. Bet mes suvaldėme, o jie, šaunuoliai, viską ištvėrė: lietus jų neišgąsdino, uodus iškentė, kai fotografavome turguje, kantriai klausė nepatenkintų pardavėjų priekaištų... Aš kartais net „pasiklysdavau“, nebesuprasdavau, ar mes knygą kuriame, ar filmą... Buvo ir keista, ir smagu vienu metu.Bet dabar su dideliu malonumu galiu pasakyti, kad gimė dar viena knyga, kurios pagrindiniai herojai - tikri vaikai. Agnė Gečaitė „atlieka“ pagrindinės herojės, smuikininkės Anetės, vaidmenį, broliukas Gabrielius Gečas ir pasakoje yra jos broliukas, o draugė Marija Kontrimaitė tapo Maja, bet ir knygoje yra geriausia broliuko ir sesutės draugė.

Knygoje sutiksite ir ypatingą moterį, kuriai teko Lemties vaidmuo. Džiaugiuosi, kad ja būti sutiko Onutė Surdokienė, Liaudies Menininkų Klubo "Mūza" vadovė. Į knygą ji pateko ne šiaip sau: ne vienas žmogus jai dėkingas už tai, kad ištiesė pagalbos ranką, kai jos reikėjo, todėl tikiu ir žinau, kad Lemties vaidmeniui Onutė tinka tobulai!

Man patina kurti istorijas, kurios yra arti realybės ir tiesos. Netruksite įsitikinti, kad Anetė iš tikrųjų yra talentinga smuikininkė. Mane sužavėjo Anetę įkūnijančios Agnės aistra smuikui ir muzikai, taip pat jos ramybė, švelnumas, jautrumas. Mergaitė taip įsijautė, kad iš tikrųjų netvardė ašarų: jei herojė verkia, verkia ir Agnutė, jei Anetė ginčijasi, ginčijasi ir Agnė.

Dar ir dabar kartais atrodo, kad mes ne pasaką kūrėme, o kad viskas buvo tikra. Agnę ir Mariją sieja muzika ir, kai skaitote šias eilutes, jos tikriausiai kažkur repetuoja arba koncertuoja...

Pagaliau turėjau tiek nuotraukų, kiek, atrodė, reikia. Bet juk veiksmas vyksta ne tik mums pažįstamoje aplinkoje, ne tik realybėje. Kur rasti dailininką, kuris šįkart imtųsi kurti stebuklingą fėjų pasaulį? Neįsivaizdavau ir nežinojau, bet jaučiau, kad turiu laukti ženklo. Ir jis netruko pasirodyti. Parodoje ,,Baltas kambarys. Sienos be tapetų“ vartydama žurnalą atverčiau puslapį, kuriame buvo mano darbo nuotrauka, o šalia - nuostabus jaunos dailininkės pieštas paveikslėlis. Pro šalį eidama žurnalo autorė, mano draugė Luana, tarė: „Štai, susipažinkite, čia - dailininkė Lina Kišonytė, tai jos darbą dabar tyrinėji“. Ir ką jūs manote? Prabėgo vos kelios dienos, o mes jau aptarinėjome, ko noriu aš ir ką gali ji.

Štai taip stebuklingas pasaulis atsidūrė Linos rankose. Smagus sutapimas ar likimas? Bet atrodė tarsi kažkas jau seniai nusprendė, ką turiu sutikti ir su kuo kurti dar vieną knygą.

Pasaką „Fėjų muzika“ priimkite kaip nuotykį, nes jį tikrai kažkas išgyveno. Ir kas žino, gal mažieji skaitytojai kažkada koncerte tikrai susitiks su knygos herojais, klausys, kaip groja Anetė ir jos draugė Maja, o šalia jų kėdėje linksmai muistysis broliukas Gabrielius. O gal planuosite surengti parodą, ieškosite, kur prisiglausti, ir duris jums atvers ponia Lemtis, su kuria jau būsite susipažinę knygoje? O gal susitiksime knygos pristatyme ir, kol vaikai Jums patys pasakos, kaip gelbėjo fėjas, nejučia pasijusite atsidūrę kažkur tarp pasakos ir realybės, kur vaizduotė griauna visas sienas ir stebuklu tampa tai, kas iki šiol atrodė tiesiog gyvenimas.

Knygos autorė: Edita Lei

Dizainerė: Lina Kišonytė

Redaktorius : Vainius Bakas